prataisyti

prataisyti
prataisýti tr. 1. pagydyti: Man prataĩsė tą vieną akytę RdN. ║ refl. NdŽ, Žd, Plš kiek pasveikti, pagyti, sustiprėti: Biškį sirguliavo, daba prasitaĩsė Trk. Prastaĩsė kiek, ale gal nieko iš jo nebus Klt. Muno skrandis pamažu prasitaĩsė Vkš. 2. refl. kiek pagerėti, pasidaryti tinkamam: Kada kelias šiek tiek prasitaisys, nuvažiuos rš. 3. įdėti kiek uždaro, paskaninti, pagardinti: Cibulių daug niekas nesvadino, tik kokį viralą prataisýti DūnŽ. 4. padaryti (skylę, tarpą), praskleisti, praskirti: Kas tą spragą prataĩsė tvoro[je]? Žg. Prataisýk kelią par maigus Jnšk. | refl. tr., intr.: Sėsk kupety ažuvėją prastaĩsęs Kp. Ta lapė prasitaisius, prasikniurvinus skylelę ligi tų žiuvelių ir metant lauka Sln. Kad kokia skylė prasitaĩso, ir išlenda pelė Lnkv. ║ [i]pralaisvinti (vietą): Prataisýkiat vietą – atnešu ėsti Krš. Man prataĩsė vietą, ir aš atsisėdau Trs. 5. refl. kiek įsirengti, pasitvarkyti: Pargrįžo iš Latvijos, prasitaĩsė ir gyvena Trkn. 6. NdŽ, Šv, Ėr, Sb greitomis kiek pagaminti (valgio): Pašnekučiuokiat, aš ko ėsti prataisýsu Krš. Prataĩsė sviesto kelionei Šts. | Tabokos ir neblogos prataisýčia Pl. ║ refl.: Valgyti prasitaisýtumėv i gyventumėv Šv. 7. refl. praleisti laiką ruošiantis, rengiantis: Prasitaisýti kam, į ką NdŽ. 8. refl. impers. susirengti ką daryti: Buvo prasitaisiusi lyti, bet vėjas išgainiojo debesis M.Unt. 9. Srv paruošti kokiam tikslui: Prataisýk skilų duonai kepti Šts. Kad malkų kiek prataisýtum (prakapotum) Ul. | refl. tr.: Kai dėl botago, tai ir vaikai bežiūrint gali mintuvais linų prastaisýt Šmn. 10. įgyti, prarūpinti, gauti: Reikėjo vaikams marškinio prataisýti Pp. | refl. tr. Skp: Prasitaisýs visa ko: jauni, uždirba Krš. | prk.: Gal da kituokart čėso dėl pogulio prastaisýsiu Kp. 11. NdŽ prastai pataisyti (ką sugedusį). 12. Grž pralėbauti: Visus pinigus prataĩsė Ut. Parduos bekoną ir prataĩso parvakar Ds. Su Maryte prataĩsė vietą, ir išvaržė ant varžytynių Žml. Po karčemas belandžiodamas ir savo žemę prataĩsė Jnšk. ║ pralošti: Sako, Reketijos ponui kortomis visą savo krautuvę ir ūkį prataisė A.Vencl. \ taisyti; anttaisyti; aptaisyti; atitaisyti; dataisyti; įtaisyti; paįtaisyti; ištaisyti; nutaisyti; pataisyti; pertaisyti; pietaisyti; prataisyti; pritaisyti; razsitaisyti; sutaisyti; užtaisyti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Поможем написать реферат

Look at other dictionaries:

  • anttaisyti — (ž.) tr. 1. pritvirtinti: Ant žagrės ančtaisyti du noragai Mžk. I plaukai [išdrožtų] stirninų kaip tikri anttaisyti Ms. 2. uždėti, įtalpinti: Teip norėjau tų šiaudų ant tų rugių kaip norint anttaisyti KlvrŽ. taisyti; anttaisyti; aptaisyti;… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • aptaisyti — tr. Š, LVI130; M, RtŽ, Ch1ApD5,6, MP131 1. N, Rtr, NdŽ, KŽ, Ig, Pbr kiek pataisyti, paremontuoti: Šiek tiek aptaĩsė savo trobą Kv. Aple dvidešimt kalvaratų aptaisiau, i dar neša Užv. Ko norėti iš tokių meistrų: biškį aptaĩsė [radijo aparatą],… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atitaisyti — tr. 1. Š, NdŽ, KŽ pašalinti gedimus, tinkamai sutvarkyti: Tas nutrūko, tas nūdilė, kitas apvirto – viską reikėjo atitaisyti Trk. Peilis į vieną pusę nuverstas, – kai tik atitaisiaũ Jrb. Reikė attaisyt, ba rudenį sugriuvo [bulvių rūsys] Dg. Pas… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • dataisyti — ×dataisyti (hibr.) tr. 1. priderinti: Ten ta mergaitė i nedataĩso tą balsą Gd. 2. įkyrumu įpykinti, išvesti iš kantrybės: Mane teip dataĩsė, kad jau gal iš namų reiks išeit Dbk. taisyti; anttaisyti; aptaisyti; atitaisyti; dataisyti; …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • ištaisyti — ištaisyti; Q8, H158, R41, MŽ55, Sut, I, N, M, L, LL203 1. tr. NdŽ, KŽ pašalinti gedimus, padaryti vėl tinkamą naudotis: O grioviukas koks, matai, ka priauga – turi ištaisyt aną, turi grantį (skaldą) nupilt Škn. Kilimą ištaisiaũ (išvaliau) – kaip …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • nutaisyti — Š, Rtr, KŽ; N 1. tr. pašalinti gedimus, padaryti tinkamą naudotis: Laikrodis kaip reikiant nutaisytas DŽ1. Nutaisyti automobilį NdŽ. ║ pašalinti klaidas, nesklandumus: Labiausiai reikėtų įprašyti kuningiją, kad ji, išdavinėdama maldų kningas …,… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • pataisyti — Š, L, KŽ, DŽ1; Q651,652 1. tr. SD189,133, SD167,181,275, R, MŽ, N, Sut, M, LL106, Rtr pašalinti gedimus, padaryti tinkamą naudoti: Dziegorių pagedusį pataisyk J. Žiūrėk, kad pataĩsęs vėl nepagadytai Dkš. Būdavo tokių žmonių, tokių senelių eidavo …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • paįtaisyti — (dial.) tr. 1. pritvirtinti: Paantaĩso ituos jungelius, kur pas spragelus LKKII222(Lz). 2. įrengti: Būsta, kap lietus, tai ir po kluonu paantaisyta [žardai] LKKII225(Lz). 3. padaryti tinkamą darbui: Vyrai paantaĩso spragelus, ragotes Lz. 4.… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • pertaisyti — tr. Š, NdŽ, pertaisyti Rtr; M, L 1. LL192, DŽ1, KŽ, FrnW, SkŽ182, Šv kitaip perdirbti, perdaryti: Pirkaitę pertaisėm an tvarto LzŽ. Partaĩsė biškiuką sūnus tą gryčelę LKT264(RdN). Trobesius visus pertaisė, kitus ir visai naujus pastatė Žem.… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • pietaisyti — (dial.) 1. žr. pritaisyti 3: In dviejų gembių liuob duris pytaisyti Plik. Lizdukai blezdingų py balkio pytaisyti Prk. 2. žr. pritaisyti 10: Kol pytaisai [valgyti], kiek vargsti Sg. Bliūdų bliūdus buvom pytaĩsę Kin. taisyti; anttaisyti; …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
… Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”